2.1
Mindaugo karūna
XIII amžiaus viduryje Lietuvos valdovas siekia vietos tarp krikščioniškosios Europos monarchų.
Sutelkęs valdžią ir kovojęs su varžovais, Mindaugas priėmė krikštą. Šapokos redaguota istorija šį posūkį sieja su 1251 metais, o karūnavimą — su 1253-iaisiais. Krikštas, popiežiaus pritarimas ir karaliaus titulas buvo susiję žingsniai siekiant tarptautinio pripažinimo. S6
Karūna vidaus kovų neužbaigė. 1936 metų sintezė greta diplomatinio laimėjimo aprašo varžybas dėl valdžios, vyskupystės kūrimą ir konfliktus dėl Žemaitijos. Valstybė kūrėsi ilgai: valdovo sprendimai, vietos jėgos ir kaimynų interesai nuolat veikė vieni kitus. S6
Remiamasi: S6
2.2
Gediminas kreipiasi į Europą
Laiškai atskleidžia valdovą, kuris kariauja, derasi ir kviečia žmones kurti gyvenimą jo krašte.
Gediminas laiškais popiežiui ir Vakarų miestams derino diplomatiją, religiją ir ūkio reikalus. 1936 metų sintezėje greta jo ginčų su Vokiečių ordinu aptariami kvietimai atvykti miestiečiams, amatininkams ir dvasininkams. Laiškai rodo Vilnių kaip tarptautinių ryšių vietą, o 1323 metai tampa svarbiu rašytiniu jo istorijos orientyru. S6
Laiškai liudija jau egzistuojantį Vilnių. Kada jis įsikūrė ir kada čia persikėlė valdovas, Šapokos redaguotas pasakojimas tiksliai nenustato. Miesto kilmės legenda pateikia kitokį pradžios pasakojimą, kurį galima skaityti greta dokumentinių liudijimų. S6
Remiamasi: S6
2.3
Daugelio žemių valstybė
Didžioji Kunigaikštystė auga jungdama skirtingus kraštus, valdovų gimines ir religines tradicijas.
Karai, giminystės ryšiai ir susitarimai su vietos kunigaikščiais — taip Gedimino ir Algirdo laikų plėtrą aiškina sintezė. Vitebskas, Voluinė ir Kijevo kraštas į šią istoriją įsitraukė skirtingomis aplinkybėmis. Valdžios santykiai klostėsi skirtingu metu, tad vienas nekintantis žemėlapis jų neparodo. S6
Kai kurios Rusios žemės išlaikydavo vietos kunigaikščius ir tvarką. Valdovo dinastijos nariai prisitaikydavo prie vietos aplinkos, o Algirdas savo politikoje atsižvelgė ir į santykius su stačiatikių Bažnyčia. Didžiojo kunigaikščio valdžia jungė skirtingų kalbų, tikėjimų ir teisinės padėties gyventojus. S6
Remiamasi: S6
2.4
Krikštas ir dinastinė sąjunga
Jogailos kelias į Lenkijos sostą keičia Lietuvos ryšius ir jos religinį gyvenimą.
1385 metų Krėvos akte Jogaila patvirtino įsipareigojimus, susijusius su santuoka ir Lenkijos karūna, tarp jų — krikštą. 1386 metais jis buvo pakrikštytas ir karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1387 metais Lietuvos krikštas susiejo valdovo sprendimą, Bažnyčios kūrimą ir politinę sąjungą. S6
Oficialios apeigos visų žmonių tikėjimo iškart nepakeitė. Šapokos redaguota istorija jas skiria nuo lėtesnės religinio gyvenimo kaitos. Žemaitijos krikštą ji sieja su 1413 metais. Krėvos aktas, valdovo santuoka ir vėlesnės unijos taip pat buvo atskiri politiniai žingsniai. S6
Remiamasi: S6
2.5
Vytautas ir valdžios telkimas
Sutarimai ir varžybos tarp dinastijos narių keičia tai, kas ir kaip valdo Lietuvą.
1392 metų Astravos susitarimas užbaigė vieną Vytauto ir Jogailos konflikto etapą. Vytautas gavo valdyti Vilnių ir atgavo tėvonijos žemes, pripažindamas Jogailos viršenybę. 1936 metų pasakojimas rodo, kaip remdamasis šiuo susitarimu jis plėtė tikrąją savo valdžią visoje valstybėje. S6
1399 metais prie Vorsklos Vytauto žygis baigėsi sunkiu pralaimėjimu. Jo planai rytuose priklausė nuo sąjungininkų, varžovų ir karinės sėkmės. Ši nesėkmė lieka svarbi jo valdymo dalis, kurią vėlesnis didybės vaizdinys gali užgožti. S6
Remiamasi: S6
2.6
Žalgiris ir ilgas taikos kelias
Bendra kampanija atneša pergalę, bet ginčai dėl žemių nesibaigia viename mūšio lauke.
1410 m. liepos 15 d. Jogailos ir Vytauto vadovaujamų sąjungininkų kariuomenės nugalėjo Vokiečių ordiną Žalgirio, dar vadinamo Griunvaldo ar Tanenbergo, mūšyje. Tai buvo bendro karo dalis: pasirengimas, kariuomenių sujungimas ir ryšiai su sąjungininkais buvo ne mažiau svarbūs už pačią kautynių dieną. S6
Ginčai dėl Žemaitijos tęsėsi ir po pergalės. Juos lydėjo nauji karo veiksmai bei derybos, kol 1422 metų Melno taika įtvirtino Žemaitijos priklausymą Lietuvai. Šapokos redaguotame pasakojime mūšio diena ir sienas įtvirtinę politiniai susitarimai yra ilgesnės istorijos dalys. S6
Remiamasi: S6
2.7
Miestai, amatai ir skirtingos teisės
Valstybės istoriją kūrė ne tik valdovai — ją keitė ir miestų bendruomenės, amatininkai bei prekyba.
Magdeburgines teises gavę miestai galėjo turėti savus valdymo ir teismo organus. Šapokos redaguota istorija aprašo ir cechus — atskirų amatų organizacijas, kurios reguliavo savo narių veiklą. Miestas buvo ir vieta gyventi, ir konkrečių teisių bei pareigų siejama bendruomenė. S6
Šiomis teisėmis visi vienodai nesinaudojo. Bajorų, miestiečių ir valstiečių padėtis skyrėsi, o privilegijos tekdavo konkretiems luomams ar bendruomenėms. Miestas galėjo augti ir gauti naujų privilegijų, nors kiekvieno jo gyventojo gyvenimas klostėsi skirtingai. S6
Remiamasi: S6
2.8
Valstybė rašte: statutai ir knygos
Rašytinė teisė ir spausdinta knyga atveria skirtingus kelius į valstybės bei kalbos istoriją.
1529 metais pasirodė Pirmasis Lietuvos Statutas, o 1566 metais — Antrasis. Šapokos redaguota sintezė juos sieja su papročių, privilegijų ir teismų tvarkos sisteminimu. Abi pirmosios redakcijos plito rankraščiais, parašytais to meto rusėnų rašto kalba. Valstybės rašytinė teisė ir lietuviškai spausdintos knygos kūrėsi skirtingais keliais. S6
1547 metais Karaliaučiuje išspausdintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ — pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba. Jame susitiko tikybos mokymas, skaitymo pradmenys ir giesmės. Knyga išėjo Prūsijoje: lietuviškos raštijos pasaulis peržengė Didžiosios Kunigaikštystės sienas. S25 S6
2.9
Liublinas: nauja bendra valstybė
1569 metais sąjunga su Lenkija įgauna naują politinę formą, o Lietuvos istorija pereina į kitą skyrių.
Derybas dėl glaudesnės sąjungos lydėjo karas, nesutarimai ir spaudimas. Šapokos redaguota istorija pasakoja, kaip Lietuvos delegacija išvyko iš Liublino, o Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungtos prie Lenkijos Karūnos. Tik vėliau derybos atsinaujino. Šis kelias nebuvo paprastas dviejų valdovų susitarimas. S6
1569 m. liepos 1 d. Liublino unija sujungė Lenkijos Karalystę ir LDK į Abiejų Tautų Respubliką. Bendras valdovas ir parlamentas gyvavo greta atskirų teisinių bei administracinių struktūrų. LDK istorija tęsėsi naujame politiniame darinyje. S26 S6