Aukštaitija

Kilmė

Pavadinimas siejamas su kraštovaizdžiu: aukštaičiai — aukštumų gyventojai, priešingai nei žemaičiai. Rašytiniuose šaltiniuose regiono vardas pirmą kartą paminėtas 1323 m. Gedimino taikos sutartyje. Aukštaitijos žemės buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės branduolys — iš čia valstybė augo.

Tarmė

Didžiojoje regiono dalyje kalbama rytų aukštaičių tarme, kuri skyla į anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių ir uteniškių patarmes. Vakariniame pakraštyje pereinama į vakarų aukštaičių šnektas. Aukštaičių tarmės artimiausios bendrinei kalbai, todėl daugeliui skamba „švelniausiai“.

Istorijos lūžiai

1261 m. pirmą kartą paminėta Utena — vienas seniausių regiono centrų. 1323 m. — regiono vardas Gedimino sutartyje. 1503 m. pirmą kartą minimas Panevėžys, kuris 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos žemėlapyje įvardytas regiono sostine.

Ką pamatyti

Aukštaitijos nacionalinis parkas — seniausias Lietuvoje, įsteigtas 1974 m. Labanoro giria, Šventosios slėniai, ežerynai tarp Ignalinos ir Zarasų. Stelmužės ąžuolas — vienas seniausių medžių Europoje. Gyva sutartinių giedojimo tradicija.

Šaltiniai: EKGT — Aukštaitija · UNESCO — sutartinės (2010)